- gyvėlis
- gývėlis, -ė smob. (1) kas gyvas: Gývėle, ar nebijai su negývėliu joti (pasakoje taip kalba mirusis bernas merginai)? LB161. Negyvėli, paduok gyvėlį (ps.) Kz.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gyvelis — ×gyvelis sm. Mrj žr. gėvelis 2: Uždėk ant zolabo gyvelius, kad vėjas neišdraskytų Vlkj … Dictionary of the Lithuanian Language
sėklagyvelis — sėklãgyvelis (neol.) sm. (1) spermatozoidas: Vyriškasis sėklagyvelis įsismeigia į motriškąjį kiaušgyvelį, ir, abiem susiliejus į vieną, vaisius pradeda augti Vd … Dictionary of the Lithuanian Language